Šią vasarą, lankydamasi sostinėje, susipažinau su zero waste gyvensenos aktyvistu Gerome Drypond. Vaikinas į Lietuvą atvyko iš Belgijos ir čia, kartu su savo partnere, skleidžia tvarios gyvensenos idėjas. Apie Gerome sužinojau socialiniuose tinkluose, kai lietuviškose zero waste grupėse pastebėjau jo pranešimus anglų kalba. Tad, kai vieną dieną sulaukiau Gerome žinutės su pasiūlymu kartu parengti publikaciją tinklaraštyje, nedvejodama sutikau.
Maloniai šildant vasaros saulei, sėdėjome ROSEHIP VEGAN BISTRO terasoje ir diskutavome apie zero waste filosofiją, planetai draugišką prekybą, motyvuojančias iniciatyvas ir netgi sielos draugo sampratą.
Papasakok, kaip zero waste gyvenimo būdas tapo tavo aistra.
Man tai yra ne aistra, o gyvenimo būdo pritaikymas prie to, ką Žemė mums gali suteikti. Tikiu, kad dėl besiklostančios ekologinės situacijos ir dėka aktyvistų veiklos, gyvenimo būdą pakeis visi žmonės – savo noru ar priversti aplinkybių.
Mano paties pokyčiai prasidėjo būnant jaunesnio amžiaus, įtaką nuo vaikystės darė holistiškai mąstanti mama. Jai buvo svarbu natūralumas ir sveikata, tad namuose niekada neturėjome sodos gėrimų ar nesveikų užkandžių. Per atostogas mes vykdavome į miškus, daug vaikščiodavome. Kai buvau maždaug 12-os, mama mane nusivedė į kino teatrą pažiūrėti filmo „Nepatogi tiesa“. Tą kartą aš suvokiau, kad gyvenime yra daugiau negu mano mažas burbulas su draugais ir mokykla jame. Suvokiau, kad aktyvizmas daro įtaką planetai ir nuo tada pradėjau atlikti mažus kryptingus veiksmus: išjungti šviesą išeinant iš kambario, užsukti čiaupą, kai valausi dantis, rūšiuoti šiukšles.
Praėjus 10 metų, mano socialiniai tinklai buvo pradėti bombarduoti dramatiška informacija apie klimato pokyčius ir taršos krizę. Nesupratau, kodėl visa tai vyksta – maniau, kad savo darbą atlikau. Pasigilinęs ir paieškojęs informacijos, supratau, kad savo darbo neatliko politika ir didžiulės įmonės. Taigi nusprendžiau veikti pats – siekti didesnių rezultatų savo paties veiksmais, pradėdamas propaguoti zero waste gyvenimo būdą ir skleisdamas žinią aplinkai.
Ar lengva savęs nespausti?
Man patinka save šiek tiek spausti, bet nemanau, kad esu frykas, kuris negali nusižengti jokiai zero waste taisyklei. Suprantu, kad esame didelės sistemos dalis ir taip yra ilgą laiką, tad, jeigu norime pokyčių, turime judėti į priekį palaipsniui, žingsnis po žingsnio – tiek individualiai, tiek didesnėmis žmonių grupėmis.
Būna sunku, kai pasiekia informaciją, kad nebeturime laiko?
Omenyje turi negrįžtamą tašką, kai jau nieko nebegalėsime pakeisti? Geras klausimas… Manau, kad turim įdėti daugiau pastangų, bet vis dėlto neturime persistengti. Nors, kaip minėjau, kad pokyčiai dideliu mastu vis tiek turės įvykti – ar savo valia, ar priverstinai. Visgi šiuo metu aš per daug nestresuoju, tiesiog darau tiek, kiek galiu. Na, ir matysim rezultatus. Tikiuosi, gerus rezultatus (juokiasi).
Pats esi iš Belgijos, o Tavo sielos draugė iš Latvijos. Taigi… kodėl Lietuva?
Savo sielos draugę sutikau užsienyje, keliaudamas. Kai suvokėme, kad esame skirti vienas kitam, nusprendėm apsigyventi toje pačioje šalyje Europoje. Tiesą sakant, ji jau gyveno Lietuvoje, Vilniuje. Pagalvojau: „Gerai, kurį laiką, kol ieškosime kitos vietos, aš aplankysiu ją savaitgalį.“ Atvykau ir, galima sakyti, įsimylėjau šią vietą, nes ji daug ramesnė negu Briuselis. Vilniuje viskas pasiekiama pėsčiomis ar dviračiu – tai labai patogu. Čia daug gamtos, žmonės introvertiški, tačiau gal malonūs ir paslaugūs, kai prireikia pagalbos.
Kaip galima spėti, pats esi ekstravertas?
Sakyčiau, kad taip (juokiasi).
Norėčiau užduoti dar vieną klausimą, nesusijusį su zero waste filosofija. Savo merginą įvardini kaip sielos draugę. Mano klausimas – apie sielos draugo sąvoką, kuri yra šiek tiek ezoteriška, todėl labai įdomi. Kaip šią sąvoką supranti? Ar tiki, kad tau skirtas vienintelis žmogus, o gal omenyje turi tai, kad su šiuo žmogumi jauti itin stiprų ryšį?
Jeigu pasakyčiau, kad nemanau, jog ji vienintelė man skirta, tuomet namuose tikrai įvyktų drama (juokiasi). Jeigu rimtai, omenyje turiu jausmą, kurį patyriau ankstesniuose santykiuose ir kurį patiriu dabar. Kartais nutinka, kad žmonės santykius kuria šiek tiek prisiversdami, nenorėdami jaustis vieniši ar tiesiog pernelyg stengdamiesi būti kartu su kitu žmogumi. Mūsų atveju buvo kitaip – viskas vyko labai natūraliai, su šiuo žmogumi jaučiausi lyg su labai artimu draugu ir mums norėjosi žengti pirmyn – į artimesnį santykį. Tai labiau gyvenimo partnerė nei užmegzti santykiai, nes jų tarsi „reikia“.
Ar Tavo draugė taip pat zero waste gyvenimo būdo šalininkė, o galbūt perėmė pavyzdį iš Tavęs?
Taip, mums susipažinus ji buvo žaliai mąstanti ir dirbo ekologinėje iniciatyvoje. Kai jai papasakojau apie savo požiūrį, ji suprato, kad taip pat nori žengti žingsnį pirmyn. Taigi, galima sakyti, kad būdami kartu mes pasistūmėjome nuveikti daugiau.
Ar atvykus į Lietuvą lengva dalintis zero waste idėjomis ir imtis iniciatyvų nekalbant lietuviškai?
Labai geras klausimas, nes kalbos barjeras yra mano baimė ir rūpestis. Pradėjau skelbti informaciją anglų kalba tiesiog aklai, nes tai buvo vienintelis pasirinkimas (juokiasi). Tačiau viskas ėjosi gan gerai, žmonės atsakydavo į mano keliamus klausimus, kartais ir lietuviškai, tuomet man labai padėdavo Google vertėjas. Zero waste tema yra patrauklesnė mūsų kartai, o mūsų karta neturi problemų su anglų kalba. Per visą laiką buvo iškilę tik smulkių ir lengvai išsprendžiamų keblumų. Žinoma, galbūt nemažai lemia ir tai, jog gyvenu sostinėje.
Kiek laiko esi Lietuvoje?
Maždaug pusantrų metų.
Ar per šį laiką Lietuvoje pastebi progresą zero waste srityje?
Būdamas čia pusantrų metų, didelio pokyčio nematau. Kalbėdamas su žmonėmis, kurie Lietuvoje gyvena ilgai, girdėjau, kad zero waste proveržis čia įvyko prieš trejus metus, tačiau vėliau stojo stagnacija. Man iš dalies irgi taip atrodo. Bet, kai kalbu su savo kartos žmonėmis apie zero waste filosofiją, jie yra gan atviri, smalsūs, norintys žinoti daugiau ir galimai keistis. Tai yra geroji dalis. Taip pat per tuos pusantrų metų mačiau daug mažų motyvuojančių iniciatyvų, pavyzdžiui, ŽALIA ŽINUTĖ ar IŠPAKUOTA.
Tavo paties projektą ZERO WASTE SHOPS taip pat galima įvardinti kaip motyvuojančią iniciatyvą! Papasakok apie ją daugiau.
Ką gi, ačiū! (juokiasi). Pirmiausia noriu paminėti, kad, kai pradėjau propaguoti zero waste gyvenimo būdą Briuselyje, apie 90 % mano pirkinių būdavo be pakuotės. Tai jau gan neblogas rezultatas, o jį pasiekdavau gan lengvai. Atvykęs į Vilnių, iš karto suvokiau, kad čia negaliu rasti urmo prekybos ir produktų be pakuočių parduotuvių. Mažų mažiausiai tai nebuvo lengva, todėl ieškojau informacijos, bendravau su žmonėmis, domėjausi. Galiausiai, lankydamasis skirtingose parduotuvėse ir įsigydamas man reikiamų produktų be pakuočių, vėl pasiekiau tokį pat lygį prekių be pakuočių, kokį buvau pasiekęs Briuselyje. Norėjau šia informacija dalintis, todėl sukūriau interneto svetainę, kur galima rasti visas zero waste parduotuves, veikiančias Lietuvoje. Norėjau suteikti galimybę ir kitiems žmonėms lengviau koreguoti pirkimo bei vartojimo įpročius.
Kurias zero waste parduotuves dažniausiai renkiesi pats?
Pirmiausia pradėjau lankytis ALPANA UNPACKED, nes tai buvo pirmoji zero waste parduotuvė Vilniuje. Nors ji maža, tačiau joje yra pakankamai reikalingų produktų. Kai noriu šviežių produktų, einu į Benedikto turgų. Taip pat lankausi parduotuvėje ZEROTEKA.
Zero waste informacijos sklaida yra Tavo pagrindinė veikla, ar šalia jos turi kitą veiklą, darbą?
Studijavau skaitmeninį marketingą, tad ir dirbu šioje srityje. Manau, kad skaitmeninis marketingas yra nuostabus įrankis, padedantis dalintis geromis idėjomis.
Ką manai apie dažnai pasitaikančią situaciją, kai žmonės dirba darbuose, neturinčiuose nieko bendro su ekologija, o grįžę namo bando gyventi tvariai? Ar tame nėra prieštaravimo?
Mes nepasirinkome visuomenės, kurioje gyvename. Daugybė įmonių dirba nesivadovaujant ekologinėmis idėjomis, tad turime įdėti pastangų, kad tai pasikeistų. Kiek tai keisis, priklauso nuo žmonių vertybių ir asmenybių. Nereikėtų nieko kaltinti.
Kaip galėtume savo darbovietes paskatinti žengti žalius žingsnelius?
Grįžčiau prie minties, kad netgi pavienių žmonių pastangos ir iniciatyvos turi reikšmę. Įmonės klauso mūsų, nes mes esame tikslinė auditorija, kuriai parduodami produktai ir paslaugos. Mūsų poreikiai skatina kompanijas pritaikyti savo paslaugas ir produktus prie vartotojų poreikių. Kaip darbuotojai taip pat turėtume stengtis inicijuoti žalius žingsnelius. Šią temą ketinu plėtoti Facebook grupėje Eco-Freaks at the Office – Lietuva.
Ar turi asmeninius zero waste gyvensenos autoritetus ir įkvėpėjus, tokius, kaip Bea Jonhnson? O galbūt vengi autoritetų?
Autoritetų ir influecerių tikrai nevengiu, nes jie turi daug naudingos informacijos ir ja dalinasi su gausiu būriu žmonių. Kad ir ką jie veikia, gali būti labai įkvepiantys ir naudingi. Žinoma, dalis influencerių daro ir mums nepriimtinus dalykus, tačiau visada galime atsirinkti, kuo domėtis. Aš asmeniškai gavau labai daug informacijos iš interneto svetainės goingzerowaste.com, kur yra daug naudingų įpročių, išdėstytų žingsnis po žingsnio metodu. Taip pat man patinka tiesmuka ir atvira YouTube kanalo kūrėja Shelbizleee. Dar viena, mažesnė influencerė – Nour Livia. Ji yra mano draugė, įkvėpusi pokyčiams.
Kokius informacijos kanalus rekomenduotum zero waste naujokams?
Tinka tai, ką jau minėjau, o taip pat Facebook grupės: ZERO WASTE LIETUVA, Vilniaus gyventojams – GO GREEN IN VILNIUS. Jeigu norite atrasti zero waste parduotuves, apsilankykite zerowasteshops.lt.
Kur riba tarp fanatizmo ir sveikų pastangų gyventi tvariai?
Aš manau, kad fanatizmas yra geras reiškinys, kai norima pradėti naują judėjimą. Fanatizmas tokiu atveju suteikia jėgos siekti pokyčio. Ir visgi, kai įdedama per daug jėgos, sistema, prieš kurią kovojame, atsisuka prieš mus pačius. Tad ir įvairius protestus vertinu kaip radikalų, paskutinį žingsnį. Pirmiausia vertėtų išbandyti švelnesnius būdus.
Kaip komunikuoji su skeptiškais žmonėmis?
Manau, kad kiekvienas iš mūsų turime skirtingą biografiją, gyvenimo situaciją, prioritetus. Jeigu kai kurie žmonės dabar skeptiški, tai kitame gyvenimo etape galimai bus gerokai atviresni. Visiškai kaip aš prieš pamatydamas Alo Goro filmą „Nepatogi tiesa“ ir po to, kai jį pamačiau. Stengiuosi žmones išgirsti ir suprasti. Ką galiu daryti – tai pasidalinti savo atradimais, parodyti, koks laimingas esu, pasirinkęs zero waste gyvenimo būdą. Be to, skeptiški žmonės neabejotinai turi mane ko pamokyti, kad ir kas tai būtų.
Kokie dar gyvenimo būdo elementai yra neatsiejami nuo zero waste? Veganizmas? Minimalizmas? Friganizmas? Esencializmas?
Iš tiesų daugybė sąvokų turi sąlyčio taškų ir viena kitą papildo. Jeigu zero waste filosofija kalba daugiausia apie atliekų mažinimą, tai veganizmas koncepciją praplečia, parodydamas, kokią taršą kuria gyvūninės kilmės produktai. Zero waste filosofiją paraleliai sujungus su veganizmu, pasiekiamas labai geras rezultatas. Kitos paminėtos sąvokos teigia, kad mažiau daiktų padeda gyventi lengviau. Toks požiūris palengvina ir zero waste gyvenimo būdą. Taigi šios koncepcijos tikrai susijusios ir viena kitą sustiprinančios – pradėjus taikyti vieną, šalia atsiduria ir kita.
Ar galėtum pasidalinti itin subtilaus žaliojo smegenų plovimo pavyzdžiais?
Su žaliuoju smegenų plovimu susiduriu ir aš pats. Iš esmės tai vyksta kiekvieną dieną, kai pasiekia vis nauja informacija. Vienas iš populiariausių ėjimų yra siekis pritraukti pirkėjus gaminant mažą seriją tvarių produktų, tačiau paliekant visą masę, kuri toliau teršia aplinką. Kita vertus, kartais kompanijos tiesiog bando žengti pirmuosius žingsnius link kažko tvaresnio ir galbūt yra gerame kelyje…
Pakalbėkime apie zero waste sąvoką. Ar nebūtų sąžiningiau sakyti low waste?
Manau, kad zero waste sąvoka buvo labai naudinga siekiant pakelti žmonių sąmoningumą, nes ji aiškiai nurodo filosofijos esmę. Šia sąvoka lengva naudotis ir dalintis (todėl ji išplito žaibišku greičiu). Nors ir suprantam, kad būti 100 % zero waste atstovu yra neįmanoma, bet turim šią sąvoką interpretuoti kaip siektiną tikslą – mes siekiame nulio, o low waste yra tarpinis procesas. Aš asmeniškai nelabai mėgstu sąvoką low waste, nes ji nurodo į gan statišką veiksmą. Juk galiu sakyti, kad esu low waste atstovas, nes sumažinau savo šiukšles 20 %. Tačiau svarbu ir paskata judėti pirmyn.
Kokia Tavo vizija savo paties gyvenimo ir planetos atžvilgiu?
Ūūūū, ar nori žinoti mano velniškus planus? (juokiasi). Kontroliuoti pasaulį (juokiamės). Ar turi valandą išklausyti mano viziją? Jeigu rimčiau, trumpas mano atsakymas būtų toks, kad noriu toliau mokytis apie ekosistemos prigimtį, įskaitant ir žmones. Noriu tęsti gyvenimo kelionę su tuo, ką planeta man gali suteikti. Taip pat siekti surasti sprendimus, kad ir kiti žmonės norėtų siekti šio tikslo kartu.
Ačiū už pokalbį, buvo labai įdomu!
[Visos nuotraukos iš pašnekovo asm. archyvo]