Vėdarus prisimenu iš gūdžios vaikystės, kai lankydavausi kaime pas močiutę. Kraujiniai vėdarai su kruopomis visad atrodė kažkas šlykštesnio, o štai bulviniai patiko kaip reikiant (gal dėl to, jog esu bulvių žmogus ir vietoj saldainių mieliau renkuosi bulvinius blynus?!). Suaugus ir pasirinkus veg kryptį, mintis apie žarnų valgymą skamba visai nepatraukliai dėl kelių – etinių ir estetinių – priežasčių. O štai alternatyvų radimas – patrauklumo įsikūnijimas! Ta proga mes, Gentiečiai, šėlstame virtuvėje ir skanaujame veganiškus vėdarus!

Ingredientai

• 1.4 kg bulvių
• 2 maži svogūnai
• 150 ml avižų grietinėlės
• 80 g ryžių popieriaus (7 lakštai)
• 10 g petražolių
• 10 g krapų
• nubrauktas šaukštas krakmolo
• šiek tiek saulėgrąžų aliejaus
• kupinas šaukštelis česnakų granulių
• nubrauktas šaukštelis druskos
• nubraukštas šaukšelis ciberžolių miltelių
• nubrauktas šaukštelis džiovintų bazilikų
• šiek tiek maltų pipirų

Gaminimas

Bulves nuskutam, tarkuojam per burokinę tarką. Nusunkiam skystį, įdedam krakmolo, išmaišom. Beriam prieskonių: druskos, česnakų granulių, ciberžolių, bazilikų, pipirų. Vėl išmaišom.

Ryžių lapus po vieną merkiam į vėsų vandenį, kiek palaikom, kol tampa lankstūs. Dedam ant stalo, ant viršaus – įdaro. Suvyniojam lyg lietinius blynus, kraštus užlenkiam ir užsmeigiam dantų krapštukais. Paruoštus vėdarus guldom į aliejumi pateptą kepimo indą.

Orkaitę įkaitinam iki 180 laipsnių ir pašaunam vėdarus. Kepam 30 min., tuomet padidinam kaitrą iki 190 laipsnių ir kepam dar 25 min.

Baigiant kepti vėdarams, kapojam svogūnus ir kepinam aliejuje, kol lengvai paruduos. Tuomet pilam 50 ml avižų grietinėlės, šiek tiek pamaišom. Pradėjus susitraukti padažui, beriam druskos, kapotus krapus ir petražoles. Išmaišom, pilam dar 50 ml avižų grietinėlės, išjungiam.

Vėdarus patiekiam su padažu ir užpilam dar šiek tiek avižų grietinėlės (kitu atveju padažas gan sausas – matosi nuotraukoje).