Skaitant knygą „Negyvenama žemė“ į galvą vis grįždavo klausimas: kodėl tvarumo tema vis dar skamba kaip kažkas specifiško? Atrodo, kad kalbėti apie tvarią gyvenseną „pridera“ saujelei entuziastų, nors kalba eina apie visų planetos gyventojų gerovę. Klimato kaitos procesai jau nebesustabdomi ir likusi tik galimybė tuos procesus sulėtinti ir sušvelninti. Tačiau, rodos, vyksta masinis užsimerkimas prieš faktus. Ignoruojama auganti plastiko tarša, CO2 ir metano kiekiai atmosferoje, neprotiškai greitai tirpstantys ledynai, kylanti temperatūra ir vandens lygis, dažnėjantys didžiulio masto gaisrai, uraganai, tornadai, audros, purvo nuošliaužos, nepakeliami karščiai ir šalčiai.

Suprantu, kad turi sparčiai augti visuomenės švietimas ir sąmoningumas, jog susidarytų tokio masto kritinė masė, kuri jau gebėtų pasipriešinti vykstančiam akių dūmimui. Labai svarbu orientuotis į didelio masto pokyčius pasaulio pramonėje, ekonomikoje, politikoje, tačiau ne mažiau svarbu nepamiršti ir savo kiemo – ugdytis tvaresnius įpročius dalintis žiniomis su aplinkiniais.

Mano mažytis indėlis į pasidalinimą bazinėmis žiniomis bus šis straipsnis. Tai viso labo pagrindai, tačiau jie gali būti aktualūs žengiantiems pirmuosius žingsnius. Kartu su tvarių įpročių/daiktų rekomendacijomis pateikiu ir daug konkrečių pavyzdžių, kur galima įsigyti/ką pati naudoju.

Atliekų rūšiavimas. Kad ir koks banalus patarimas, tačiau jis labai svarbus. Kaip bebūtų gaila, daugybė žmonių vis dar nerūšiuoja atliekų ir tai trukdo sąmoningai įvertinti, kokius didelius atliekų kiekius generuojame. Pradėjus rūšiuoti, pamatome, kad didžiausi atliekų kiekiai yra plastiko pakuotės. Kitas natūralus žingsnis – pastangos naudoti mažiau plastikinių pakuočių, nes netgi išrūšiuotas plastikas perdirbamas toli gražu ne visas (plastikai yra skirtingų rūšių/kokybės, būna kombinuoti, užteršti, jau perdirbti ir pan., todėl perdirbimo procesas tampa labai sudėtingas ir didelė dalis plastiko tiesiog sudeginama). Pažvelgę į šiukšliadėžes ir žinodami perdirbimo ribotumą bei atliekų taršą, iš naujo įvertiname savo įpročius ir pamatome, kad sunaudoti mažiau plastiko yra labai realu ir ne taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Nepirkti to, kas nebūtina. Nors šiame įraše miniu įvairius daiktus, padedančius gyventi tvariau, tačiau tikrai nebūtina visus juos įsigyti arba tam turi ateiti eilė. Ką turiu galvoje? Jeigu turim daugkartinių plastikinių indelių ir kibirėlių, nebūtina viską mesti lauk ir prisipirkti mielų stiklinių indelių. Jeigu turim kosmetikos netvariose pakuotėse, nebūtina viską mesti lauk ir prisipirkti tvariose pakuotėse. Jeigu jau turim keletą medžiaginių maišelių pirkiniams, gal tiek ir gana? Jeigu turim vieną ar dvi gertuves/daugkartinius puodelius, ar tikrai reikia daugiau vien dėl to, kad pasirodė labai simpatiško dizaino, o turima gertuvė ar puodelis jau turi šiokių tokių įbrėžimų?.. Labai svarbu neskubant sunaudoti tai, ką jau turim ir zero waste įpročių jaukinimosi nepaversti tam tikru mados vaikymusi ir įvaizdžio kūrimu. Nepamirškim, kad pradinis tikslas yra nešvaistyti!

Medžiaginiai maišeliai. Vienas populiariausių tvaresnės gyvensenos atributų – medžiaginis pirkinių maišelis. Visgi sustoti ties juo tikrai nereikėtų. Metas prisijaukinti ir medžiaginius maišelius sveriamiems bei biriems produktams produktams. Jų yra iš skirtingų audinių, skirtingo tankio. Svarbiausia turėti pakankamą kiekį ir pasiskirstyti, kas į kuriuos dedama, kad nebūtų vieną kartą bulvės, o kitą kartą džiovinti vaisiai su žemių likučiais nuo bulvių :) Pirmus kartus naudotis medžiaginiais maišeliais gali būti nejauku, tačiau labai greit tampa savaime suprantamu įpročiu. Tiesa, kartais pasitaiko, kad, tarkim, turguje, pardavėja užbėga už akių ir deda daržoves į vienkartinius plastiko maišelius. Tokiais atvejais nusvirdavo rankos, o vėliau ėmiau reaguoti ramiau. Lygiai taip pat stengiuosi išlikti rami bei atlaidi, kai pati pamirštu ar neturiu laisvų medžiaginių maišelių ir tenka pirkti produktą plastiko maišelyje (stipriausios atlaidumo ir kantrybės pamokos vyksta per karantiną, kai prioritetas yra išvengti viruso, tad tiek dėl griežtesnio produktų pakavimo nuostatų, tiek dėl savisaugos, plastiko suvartojimas tikrai didesnis).

Tara sveriamiems ir pilstomiems produktams. Dar vienas tvarus sprendimas, kuriam reikia galbūt kiek daugiau pastangų. Stiklo indelius mažiau patogu nešiotis palyginus su maišeliais, taip pat ne visose prekybos vietose su sava tara aptarnaujama arba tai atliekama gan keistai. Ką turiu omenyje? Būna, kad pardavėja sutinka parduoti produktą į atsineštą tarą, tačiau pirmiausia pasveria maišelyje, tuomet išima iš maišelio, įdeda į mano tarą, o maišelį išmeta… Visgi laisvumo pamažu ir randasi ir čia, tad bandyti tikrai verta! Na, o gyvenantys Vilniuje gali drąsiai neštis tarą į parduotuvę ZEROTEKA, kur yra daugybė sveriamų bei pilstomų produktų (tiek maisto, tiek kūno priežiūros): kruopų, makaronų, sėklų, džiovintų vaisių, šokoladinio kremo, plaukų šampūno, kondicionieriaus, skystojo muilo. Užsukit net tuo atveju, jeigu savo tarą pamiršot – jos atsargų yra atidėta specialiai užmaršuoliams :)

Bičių vaško drobelės. Šis dar gan naujas produktas yra ne tik tvarus, bet ir labai fancy-cute. Bičių vaško drobelės skirtos naudoti vietoj maistinės plėvelės ir/ar folijos. Jomis galima uždengti indus su maistu ar tiesiai į jas įvynioti sumuštinius. Bičių vaško drobelės plaunamos šiltu vandeniu ir tarnauja tikrai ilgai, nors pradėjusi naudoti galvojau, kad gali įskilti ir sulūžti. Nieko panašaus – bičių vaško drobelė yra itin plastiška ir (pa)tvari.

Natūralaus silikono maišeliai. Vizualiai šie maišeliai atrodo kaip iš plastiko ir man vis dar sunku patikėti, kad pagaminti iš natūralių sudedamųjų dalių. Jie yra saugūs sąlyčiui su maistu, ilgaamžiai ir itin universalūs. Juose galima laikyti birius maisto produktus, prieskonius, užkandžius, pietų likučius, sultinį, naudoti kaip talpą marinavimui, virimui, rauginimui, padažams, ledams. Taip pat šie hermetiniai maišeliai tarnauja kaip dėklas dokumentams ar asmens higienos priemonėms.

Gertuvė ir daugkartinis puodelis. Jau seniai metas pamiršti vandenį plastiko buteliuose bei kavą vienkartiniuose puodeliuose, kurių didesnioji dalis nei perdirbami, nei lengvai suyrantys.  Naudoti metalinę ar stiklinę gertuvę bei daugkartinį puodelį yra ne tik tvaru, bet ir stilinga. Be to, padeda sutaupyti pinigų – nereikia vis pirkti vandens, o perkant kavą savo puodelyje, kai kuriose kavinėse bei degalinėse yra pritaikomos nuolaidos. Aš asmeniškai kavos negeriu ir nejaučiu poreikio turėti daugkartinį puodelį, tačiau gertuves turiu dvi. Pirmąją, skirtą vien šaltiems gėrimams, įsigijau jau prieš keletą metų, o antroji, skirta karštiems gėrimams, atkeliavo šią žiemą.

Daugkartiniai ir suyrantys šiaudeliai. Jeigu įvairių gėrimų skanavimas neapsieina be šiaudelių, derėtų plastikinius iškeisti į daugkartinius ar lengvai suyrančius. Jų jau galima įsigyti pačių įvairiausių: bambukinių, metalinių, stiklinių, popierinių. Džiugu, kad pagal ES Tarybos sprendimą, priimtą 2019–aisiais, nuo 2021 m. liepos 3 d. prekyboje neliks kai kurių vienkartinių plastiko gaminių, įskaitant ir lėkštes bei šiaudelius.

Tvarūs kosmetiniai krapštukai. Vis dar nežinau, kaip vertinti daugkartinius ausų krapštukus plastiko dėkle. Esu labiau linkusi pasisakyti už vienkartinius ausų krapštukus suyrančiais koteliais. Galima rinktis mediniais ar popieriniais koteliais. Aš asmeniškai labiau rekomenduočiau mediniais, nes šie tvirtesni ir dėl to patogiau naudoti krapštukus. Mano išbandyti popieriniai ausų krapštukai COTONEVE buvo nepakankamai tvirti – bandant valytis ausis, koteliai tiesiog išlinkdavo. Pagal ES Tarybos sprendimą, priimtą 2019–aisiais, nuo 2021 m. liepos 3 d. prekyboje neliks ir vienkartinių plastikinių ausų krapštukų.

Menstruacinė taurelė. Daugybė moterų vengia išbandyti menstruacinę taurelę, nes teko girdėti, kad prie jos reikia priprasti. Visgi pratintis tikrai verta, nes ji ne tik padeda tausoti gamtą, bet ir yra labai praktiškas daikčiukas, tinkantis tiek sėslioms dienoms, tiek keliaujant. Truputį pasipraktikavus, prabėgimo tikimybės praktiškai nelieka, o norint išplauti taurelę, pakanka turėti buteliuką su vandeniu, jeigu nėra galimybės pasinaudoti tualetu su kriaukle. Taurelė gali tarnauti net iki 10 metų, taip pakeisdama daugiau nei 2000 įklotų ar tamponų. Kitaip nei tamponai, taurelė nesausina makšties ir išlaiko natūralią jos pH pusiausvyrą.

Natūralaus pluošto kempinėlės ir šluostės. Šie maži virtuvės pagalbininkai ilgai neatkreipė mano dėmesio, kol pamačiau zero waste gyvenimo būdo šalininkus, neriančius kempinėles iš džiuto. Taip pat pamačiau medinius šepečius, skirtus plauti indams, tačiau pastarasis gaminys man visiškai neprilipo – labiau norisi klasikinių priemonių, kurios būtų lengvai suyrančios gamtoje ir neteršiančios aplinkos mikroplastiku.

Natūrali kosmetika tvariose pakuotėse. Cheminės sudėties kosmetika žalinga ne tik žmogaus kūnui, bet ir aplinkai, tad be jokios abejonės verta naudoti natūralią ir ekologišką kosmetiką. Kalbant apie pakuotes, į galvą taip pat ateina mintis, kad svarbu ne tik tvarumas, bet ir saikingumas. Kad ir kokios tvarios būtų pakuotės, svarbu naudoti tiek kosmetikos, kiek jos mums reikia iš tikrųjų. Deja, turiu pripažinti, kad dirbdama kosmetikos įmonėje bei gausiai rašydama kosmetikos apžvalgas, aš pati buvau praradusi saiką. Visgi yra labai malonu turėti nedidelį kiekį rinktinių, širdžiai, odai ir nosiai mielų priemonių bei mėgautis jų naudojimu. Perteklius nužudo džiaugsmo pojūtį ir pažadina nuolatinį alkį išbandyti dar kažką naujo. Taip kosmetikos priemonės ima kauptis ir susikaupia tiek, tarsi turėtume kelis kūnus.

BUS PILDOMA.