Pozityvūs atgarsiai apie šaltalankių arbatą mane pasiekdavo jau praeitą žiemą. Tuo metu dirbau su ekologiškais produktais ir klausimų apie šaltalankių arbatą išgirdau tiek iš klientų, tiek iš artimų žmonių rato: visi jos kažkur ragavo ir liko sužavėti. Kad ši arbata ant bangos, galutinai įsitikinau sužinojusi, jog ji įtraukta net į Statoil’o karštų gėrimų asortimentą.

Gėda pelėda, bet pati šaltalankių arbatos paragavau tik 2016 metų rudenį lankydamasi Druskininkuose. Jau kitą dieną jos vėl paragavau Dzūkijos dvare, Alytuje. Trečias kartas nemelavo ir ėmiau ruošti šią arbatą savarankiškai namuose. Turiu pripažinti, kad šaltalankių arbata yra magiška, tačiau ir specifiška. Kai pirmą kartą ją pauosčiau, kvapas siejosi su vaistais, bet gal ir nereikėtų stebėtis – juk šaltalankis ir yra vaistas, didysis antioksidantų šaltinis :) Šiaip ar taip, kvapas mano prielankumą įgijo ne iš karto. Tačiau spalva išsyk atrodė labai patraukli, o skonis taip pat patiko sulig pirmu gurkšniu. Tiesa, viešojo maitinimo įstaigose šaltalankių arbata skani ne visur. Kaip galima suprasti, daug lemia naudojamos žaliavos paruošimas ir kokybė.

Aš, žinoma, pristysiu vertą dėmesio žaliavą :) Nuotraukoje matyti lietuvių gamintojo Vertas šaltalankių džemas, kurį naudoju arbatai ruošti. Aprašyme minima, kad džemą reikia laikyti šaldytuve ir suvartoti per 7 dienas. Tiesą sakant, manieji džemo indeliai šaldytuve praleido gerokai ilgesnį laiką, tačiau nesugedo. Taip pat į puodelį dėdavau tik vieną, o ne du šaukštelius džemo, tačiau skonis buvo pakankamai išraiškingas. „Vertas“ gamina dviejų rūšių šaltalankių džemą. Vienas iš jų yra skirtas specialiai arbatai ir į jį papildomai įdėta prieskonių. Drįstu teigti, kad arbatai ruošti puikiai tinka abu džemai – ir su prieskoniais, ir be jų!

Išsamiau apie džemus: