Zinau ko gieda paukstis narve 5

Maya Angelou „Žinau, ko gieda paukštis narve“: apie stiprybę veikti užuot įsipatoginus aukos vaidmenyje

Iki paimdama šią knygą į rankas, žinojau tiek, kad Maya Angelou buvo pilietinių teisių aktyvistė ir poetė. Postūmiu perskaityti autobiografinį kūrinį „Žinau, ko gieda paukštis narve“ tapo girdėti atsiliepimai ir nuostaba: kaip galima rašyti taip švelniai po TOKIŲ patirčių?

Norėjau sužinoti, kas slepiasi po šiuo atsikartojančiu atsiliepimu apie knygą. Galėjau tik spėlioti, kad sunkios patirtys galimai susijusios su rasine nelygybe (Maya Angelou buvo juodaodė). Ir visgi – ką būtent patyrė Maya Angelou?..

Pirmieji knygos puslapiai nukėlė į Mayos Angelou vaikystę, kurioje įvyko tėvų skyrybos ir keliskart teko patirti gyvenamosios vietos keitimą. Maya su broliu Beiliu buvo tarsi karšta bulvė, kurią vis mėtė iš rankų į rankas. Psichologai iš karto pasakytų, kad augantiems vaikams reikia rutinos ir pastovumo. Kraustynės ir pagrindinio globėjo keitimas tikrai ne į naudą – tai trikdo sveiko prieraišumo vystymąsi, savivertės formavimąsi ir t. t.

Pati Maya įvykius pasakoja iš savo kaip mergaitės perspektyvos. Skaitant vaikystės patirtis, Maya kaip suaugusi moteris, sušmėžuoja nebent per vieną kitą pastabą, suskambančią maždaug taip: „galėjau sureaguoti kitaip, tačiau tai supratau tik po daugelio metų“. Autobiografijoje nevyksta įvykių analizė iš brandaus proto perspektyvos ir tai dar labiau pabrėžia, kad Maya buvo itin įžvalgi ir jautri aplinkai mergaitė. Tiesa, lygiagrečiai vaikystė aprašyta ir su dideliu naivumu, vaikiškais lūkesčiais, apverstine psichologija.

Ką turiu omenyje sakydama „apverstine psichologija“? Tai vaikams būdingas atsakomybės prisiėmimas už nederamą ir neatsakingą suaugusiųjų elgesį. Jeigu tėvai nedalyvauja vaiko gyvenime, vaikas galvoja, kad tai jis yra nepakankamai geras ir dėmesio tiesiog nenusipelnė. Vaikas gali sau suversti kaltę net už tokį brutalų dalyką kaip seksualinė prievarta. Deja, šios autobiografinės knygos eigoje sušmėžuoja ir prievarta.

Zinau ko gieda paukstis narve 7

Beskaitydama knygą patyriau keletą stabtelėjimo iš nuostabos momentų. Pavyzdžiui, stabtelėjusi (eilinį kartą) pagalvojau, kaip nuostabu yra biografinės knygos. Tarkim, ši. Parašyta itin lengvai skaitomu ir jaukiu stiliumi. Jaukumo netrūksta net aprašant situacijas, kuriose, objektyviai žvelgiant, iki jaukumo taip toli, kaip iki Mėnulio! Pats siužetas irgi niekuo nenusileidžia romanams, paremtiems išgalvotais įvykiais. Visgi (auto)biografijos atveju patirtis yra tarsi „du viename“: atrodo, kad negrožinis kūrinys kartu atlieka ir grožinio kūrinio vaidmenį, o kartu plečiasi ir realių įvykių/asmenybių pažinimo horizontas. Trumpai drūtai sakant, skaityti (auto)biografijas – apsimoka! :)

Stabtelėti skatino ir suvokimas, kaip švelniai ir nejučia kūrinio pasakojimas perėjo iš mažos mergaitės į paauglės perspektyvą. Tiesiog kažkuriame puslapyje prisigavau, kad istoriją jau kurį laiką pasakoja naujais atspalviais prasiskleidusi asmenybė. Tai dar kartą įrodo, kad Maya kaip suaugusi moteris, geba išlikti už autobiografijos eilučių – jų neužgoždama ir nepasisavindama nei vaikystės, nei paauglystės etapo.

Stabčioti skatino ir klausimas, kada autobiografija pereis į brandesnius gyvenimo etapus. Kodėl perskaičius tiek puslapių, vis dar tebėra vaikystės ar paauglystės etapas? Ogi todėl, kad autobiografija skirta tik gan trumpai gyvenimo atkarpai perteikti. Tačiau kūrinio pabaiga neatrodo kaip keistas pasakojimo nutraukimas. Jis labai subtiliai įveda į visiškai naują gyvenimo etapą, kartu leidžia skaitytojui susidėlioti galvoje įvykius, kurie kapsėjo kaip paskata tapti žmogaus teisių aktyviste. Kitais žodžiais tariant, autobiografija tarsi apima tiek, kiek reikia, kad atsakytų, ko gieda paukštis narve.

Ko ir ką gieda Maya Angelou širdis? Ir sulig kokiu slenksčiu baigiasi kūrinys? Skatinu atsakymus atrasti patiems, atsiverčiant šią knygą. Beveik neabejoju, kad kelionė po Mayos Angelou gyvenimo užkaborius neprailgs. Be to, galbūt sužadins didesnį veiklumą ir savo pačių gyvenime. Nes… gyvenimas yra tai, ką patys iš jo padarome.

Knygą išleido: kitosknygos.lt

Zinau ko gieda paukstis narve 6

Parašykite komentarą