Rašydama tekstų antraštes, nedažnai pasitelkiu žargoną. Visgi, kai kalba pasisuka apie būtent šią, Matthew McConaughey knygą „Žalia šviesa“, žodis žiauriai labai pravertė. Knygą surijau dviem prisėdimais, o taip pat skaniai prisižvengiau.

Imdama šią knygą į rankas, neturėjau neigiamų nustatymų. Negalvojau, ką gi čia šitas arogantiškas savimyla snobas papasakos, nors tokių atsiliepimų mačiau GoodReads platformoje. Kai kurie skaitytojai taip ir liko prie nuomonės, kad šis aktorius yra narcizas, o knyga skirta pasigirti. Aš pati niekada netapatinau šio aktoriaus su jam gan būdingais vaidmenimis, t. y. su vyruko be marškinėlių amplua. Perskaičiusi knygą kaip tik žavėjausi gebėjimu pasišaipyti tiek iš savęs, tiek iš gyvenimo. Dar tik pradėjusi skaityti, juokais mąsčiau, kiek toli eis Matthew, atviraudamas apie gyvenimo feilus ir dalykus, kurie lyg ir turėtų žeisti narcizišką ego. Pavyzdžiui, ar aktorius paatviraus apie plikimo problemą? Dar ir kaip – knygoje yra net nuotrauka, kurioje įamžinta būtent plinkanti galva :D

Paminėjus nuotrauką, norisi akcentuoti, kad knygai būdingas nestandartinis formatas. Joje yra ne tik nuotraukų, bet ir žaidžiama teksto formatais, šriftais, originaliais dienoraščių intarpais. Mano manymu, toks formatas prideda daug gyvumo ir autentiškumo. Taip autobiografija lieka gyva, skaitytojui tarsi leidžiama pasimėgauti papildoma galimybe pašniukštinėti po asmeniškumus (nors tai ir sąmoningas redaktorių planas).

Grįžtant prie aktoriaus vaidmenų ir lūkesčių, man Matthew McConaughey atrodė beprotiškai charizmatiškas, o įstrigę vaidmenys – gan skirtingi. Pirma, man labai patinka 1993-ųjų metų filmas „Dazed and Confused“, kuriame Matthew vaidina gan paviršutinišką ir neskubantį subręsti vyruką, tačiau taip pat ir pažeriantį vertų dėmesio įžvalgų apie gyvenimą. Tik skaitydama knygą sužinojau, kad šis filmas buvo aktorystės startas, o kartu ir legendinės Alright Alright Alright frazės užgimimo vieta. Pasigėrėjimą kėlė faktas, kad Matthew buvo numatytas gerokai kuklesnis vaidmuo, nei matome galutiniame filmo rezultate. Pasirodo, vaidinant šį personažą pasitarnavo improvizacijos, o kartu ir skausmingi asmeninio gyvenimo įvykiai.

Antrasis Matthew vaidmuo, kuris paliko įspūdį – seriale „True Detective“. Tuo metu dar apskritai skeptiškai vertinau serialo formatą ir pirmenybę teikiau galimybei žiūrėti filmus ir neprisirišti prie serijomis ir sezonais ištęsto siužeto.

Beje, aš tik neseniai atradau, kokia nereali yra kino ir literatūros sintezė. Kai perskaitau kūrinį ir taip pat pažiūriu filmą, galiu stebėti skirtumus, išpildymą, kurti palyginimus, supriešinimus, pažvelgti ir į savo pačios vaizduotės vaisius – kas sutampa, skiriasi ir pan. Na, o šios knygos atveju – autobiografija suteikė platesnį kontekstą tiek apie patį aktorių ir jo pasaulėjautą, tiek apie įkūnytus vaidmenis ir aktorystės kelią. Be to, tikrai įkvėpė pažiūrėti tuos filmus su Matthew McConaughey, kurių dar nebuvau mačiusi (kaip tik įpusėjau žiūrėti filmą „White Boy Rick“).

Trumpai tariant, knyga „Žalia šviesa“ man buvo labai įdomi ir beskaitant kilo mintis, kad tokia literatūra yra geriau nei romanai – įvykiai ir personažai nėra išgalvoti, o kiek spalvų, netikėtumų ir (ne)linksmųjų kalnelių! Jau vien ko verti Matthew tėvai! :D

Regis tiek – nenoriu atversti pernelyg daug kortų, tegul lieka daugiau įdomumo tam momentui, kai į rankas patys pasiimsit šią knygą. O gal jau skaitėt? Ar patiko? :)