Šį vengrų klasikos romaną radau draugo senelio namų bibliotekoje. Nei autoriaus, nei knygos pavadinimo nebuvau girdėjusi, tad šiek tiek pasidomėjau internete ir nusprendžiau perskaityti. Nustebau sužinojusi, kad kūrinyje minimi realūs asmenys bei realūs XIX a. pradžios įvykiai. Pats Kalmanas Miksatas priklausė žemesniojo luomo dvarininkams ir negailėjo kritikos savo laikmečio visuomenei, feodalinei galiai, o dar labiau – Bažnyčiai ir jos atstovams.
Romano centre atsiduria vengrų aukštuomenė ir grafo Janošo Butlerio bei jo mylimosios Piroškos istorija. Deja, jaunuolių meilei nelemta vystytis sklandžiai – į ją įsiterpia galią turinčių žmonių suktumas, įvaizdžio saugojimas griaunant kitų gyvenimus, kunigų dviveidiškumas ir to meto kultūriniai apribojimai.
Šiame romane figūruojantis kunigas anaiptol ne toks tyras kaip Liudas Vasaris iš „Altorių šešėly“. Šiame kūrinyje jis beviltiškas chamas, kuriam tikrai nebūdinga atgaila už kunigui nepriderama elgesį. Ir nors gyvenime laikausi pusiau neutralaus požiūrio į krikščionybę, šiame romane atskleistos kunigų luomo bjaurastys man pasirodė kaip sveikintinas ėjimas. Ypač atsižvelgiant į tai, kad kūrinio atrama buvo realūs, o ne išgalvoti įvykiai.
Vienas iš nustebinusių dalykų – kodėl šis kūrinys nebuvo perspausdintas? Klasikos kūriniai masiškai perkepami, o štai „Keista santuoka“ kažkodėl likusi pamiršta. Paskutinį leidimą lietuvių kalba randu 1981 m. (šis, kurį skaičiau aš – 1962 m.). Mano manymu, kūrinys tikrai vertas pakartotinio pristatymo knygų mylėtojams. Šį romaną, kad ir sąlyginai, tačiau drąsiai dėčiau į vieną lentyną su tokiais kūriniais „Vėtrų kalnas“, „Ponia Bovari“, „Džeinė Eir“. Dar į galvą ateina ir „Erškėčių paukščiai“ (tiesa, šiame romane visgi labiau juntamas daugiasluoksniškumas ir kitoniškumas jau vien dėl to, kad įvykiai klostosi Australijoje ir daug dėmesio skiriama ūkininkavimui; be to, ir kunigo vaidmuo visiškai kitoks nei kūrinyje „Keista santuoka“).
Nuo manęs „Keista santuoka“ gauna maksimalų įvertinimą. Kas kartą džiaugiuosi, kai į rankas atsitiktinai pakliūva tokie kūriniai kaip šis – nelabai skalambijami, tačiau labai verti dėmesio.