Nors ši knyga apie banginį priklauso grožinės literatūros klasikos lobynui, tačiau jos pavadinimą dažniau išgirsdavau kaip slengą. Turbūt daug aiškinti ir nereikia? Jeigu visgi reikia, nukreipiu į Urban Dictionary :)

Šiaip ar taip, beknibinėjant klasikos kūrinius, atėjo metas ir šiam romanui. Radau jį gulintį sodų bendrijos knygų namelyje, parsinešiau namo ir netrukus pradėjau skaityti. Įtraukė iš karto! Kūrinys lengvai skaitomas, šmaikštus, jame gausu iš lietuvių kalbos bedingstančių ar mažiau girdimų žodžių: skrabalas (turint omenyje reikšmę „plepys“), sakvojažas, pragūrinti, iškvežęs, kubrikas, surdutas, ypata. Net susimąsčiau, ar naujesnio leidimo knygoje atlikti pakeitimai ir pasitelkti įprastesni sinonimai (mano skaityta knyga – 1971 m. leidimo).

Įsitraukimo į romaną pridėjo ir tai, kad istorija pradedama pasakojimu apie „tamsiaveidį laukinį“. Laukinis Kvikegas iš Kokovokos salos pristatomas paslaptingai, komiškai, pasitelkiant baimes ir prietarus, būdingais žmonėms, kurie save laikė civilizuotais. Autorius juokingai plėtoja pažintį su šiuo žmogumi ir vis labiau atskleidžia gražiąją jo būdo ir sielos pusę. Tą, kurios visuomenė matyti nenori, nes dėl išankstinių nusistatymų vengia net susipažinti.

Toliau romano veiksmas persikelia į jūrą, o dėmesys – į kapitoną, jūrininkus, banginių medžioklės ypatumus ir, žinoma, paslaptingąjį Mobį Diką. Labai įdomu, kad kūrinio forma šiek tiek šokinėja. Protarpiais dialogų visiškai nėra, protarpiais jų jau daugiau ar net tiek, kad kūrinys laikinai įgauna pjesės pavidalą. Tačiau kūrinio pjesiškumas kaip atsiranda, taip paprastai ir pradingsta, vėl užleisdamas vietą tradiciškesnei romano raiškai.

Dar norisi paminėti, kad romane man buvo įdomu susipažinti su nemodernių laikų jūrininkų gyvenimu. Daug kas buvo nežinoma ir neskaityta. O gal skaityta, bet pamiršta, nes, tarkim, Žiulio Verno romanas „15 metų kapitonas“ jau seniai išgaravęs iš galvos.

Tiesa, knyga sukėlė ir nusivylimą. Pabaigusi skaityti pamačiau, kad šio leidimo romanas yra sutrumpintas – „pritaikytas jaunuomenei“ :). Deja, bet 256 psl. – toli gražu nepilna istorija. Tad, jeigu ateityje skaitysiu dar kartą, būsiu atidesnė ir rinksiuosi pilną romano versiją.