Danisko gyvenimo metai 1

Hellen Russell „Daniško gyvenimo metai“: šmaikštus ir įvairiapusis Danijos paveikslas

Danija yra patraukli Skandinavijos šalis, besisiejanti su jaukumo-hygge kultūra, kokybiškais stilingais daiktais ir… didelėmis kainomis :) Taip pat Danija garsėja kaip laimingiausia pasaulio šalis ir dėl to sulaukia nemažai dėmesio bei skatina tyrinėti šaliai būdingas subtilybes. Laimingoji vikingų šalis bei jų jaukumo kultūra domina ir mane, tad esu perskaičiusi „Mažoji laimės knyga. HYGGE: gyvenimas pagal danus“.  Visgi ši knyga tikrai mažoji – daug iliustracijų, mažai teksto, o ir liečiamas vien hygge aspektas. Tad smalsumas pasikapstyti giliau niekur nedingo.

Taip savo eilės sulaukė knyga „Daniško gyvenimo metai. Atvirai apie laimingiausios pasaulio šalies paslaptis“. Kaip ir galima nuspėti iš pavadinimo, šioje knygoje paliečiami ne tik šviesūs ir pozityvūs Danijos aspektai. Autorė-britė savo knygoje šmaikščiai, o kartais ir sarkastiškai pamini kultūrinius skirtumus. Dalis jų tiesiog kitoniški, kiti – objektyviai niūroki. Pavyzdžiui, remiantis PSO ir kitais oficialiais statistiniais duomenimis, Danija pasaulio mastu pirmauja abiejų lyčių įvairių tipų vėžinių susirgimu skaičiumi (29 psl.); priklauso Europos šalims, pirmaujančioms pagal alkoholio suvartojimą, įskaitant ir paauglius (268 psl.); EBPO duomenimis, Danija suvartoja daugiausia antidepresantų visoje Europoje (266 psl.).

Žinoma, į šiuos „šešėlius“ galima pažvelgti įvairiapusiškai, pavyzdžiui, svarstyti apie gerą Danijos ligų diagnostiką. Taip pat galbūt danai, kaip vikingų palikuonys, yra ištvermingi gėrėjai ir jų organizmas pakelia didesnius kiekius alkoholio? Dar gali būti, kad šiuo metu statistika jau kitokia, gal net radikaliai (knyga išleista 2015 m.). Šiaip ar taip, pajudėkime prie linksmųjų dalykų.

Helen Russell leidžia suprasti, kad danų laimingumo jausmą stipriai lemia saugumas, kuris tiesiogiai susijęs ne tik su geromis socialinėmis garantijomis, bet ir su tradicijų puoselėjimu Atrodo, kad tradicijos knygoje minimos dešimtis kartų, nes jos tiesiog įaugusios į daniško gyvenimo ritmą. Tradicijų paisymas leidžia ir kartu įpareigoja planuoti būsimas savaites ir metus, žinoma, kada kokie įvykiai laukia. Tai sukuria aiškumą ir saugumą (o autorei kartais ir nuobodumą). Taip pat tradicijos prisideda prie bendruomeniškumo ir socialinių ryšių puoselėjimo. Na, o priklausymas bendruomenei irgi lemia didesnį laimės jausmą. Skirtingi aspektai persipina ir sudaro uždarą ratą, kuriame tauta gyvena jausdama maksimalų pasitenkinimą gyvenimu.

Danisko gyvenimo metai 2

Įdomu tai, kad danams būdingas artimas ryšys su šeima, tačiau kartu ir išreikštas šaltumas, stačiokiškumas. Danams normalu nėščią moterį pavadinti perkimštu koldūnu, arba nesistengti į ko nors nesuprantantį žmogų pažvelgti su empatija. Kaip knygoje minima: „Antrame prekybos centre pardavėjas pažiūri į mane, lyg būčiau protiškai atsilikusi“ (psl. 292). Panašūs motyvai knygoje sutinkami ne vieną kartą. Visgi lygiagrečiai danai atsiskleidžia ir kaip rūpestingi bei paslaugūs žmonės. Kaip autorė įvardija, Danija turi laabai daug privalumų, o jos trūkumai tikrai nėra gausesni ar baugesni nei kitose šalyse.

Tiesa, kalbant apie baugumą, likau nustebusi tuo, kad Danijoje vaikams organizuojamos ekskursijos į skerdyklas ar gyvūnų skrodimus. Stebėti kaip gyvūnas pjaustomas ir paleidžiamos žarnos, vaikams kelia didžiulį susidomėjimą, o ne baimę. Savitas supratimas apie gyvybę, mirtį ir etiką gyvūnų atžvilgiu, Danijai ne kartą prišaukė neigiamą žiniasklaidos dėmesį iš kitų šalių. Pavyzdžiui, tuomet, kai Danijos zoologijos sode buvo priimtas sprendimas nugaišinti genetiškai neypatingą (veisimui netinkamą) žirafiuką.  Knygos autorė, stebėdama Danijos kultūrą, pradeda lengviau suprasti, kaip užgimė noir detektyvai. Aš savo ruožtu iš karto prisimenu kultiniu tapusį danų serialą „The Chestnut Man“, pastatytą pagal romaną „Rudens skerdikas“.

Šiek tiek pašokinėjusi po skirtingus knygoje užkabintus momentus, noriu dar kartą stabtelėti ties knygos autorės Helen Russell humoro jausmu, šmaikštumu ir žaismingais epitetais. Šie elementai smagiai įsipina į bendrą knygos siužetą ir skaitymui prideda papildomo malonumo bei įsitraukimo. Tad, jeigu Skandinavija ar konkrečiai Danija žavi savo kultūra, tačiau gyvai su ja neteko susidurti arba susidūrėte itin minimaliai, rekomenduoju nerti į šią knygą. Jeigu esate jau pažengę danofilai, yra rizika, kad joje rasite nedaug naujovių. Na, o aš iš naujo kirbinu idėją aplankyti Daniją ar bent jau išsikepti tobulųjų daniškos konditerijos gaminių, tokių kaip kanelsnegle, spandauer, frøsnapper ar kanelstang :))

Parašykite komentarą